Lietuvos kovos

Gardino pilies įgula, lietuviai.

Kryžiuočių ordinas.

Kryžiuočių ordinas buvo pakviestas (1222 m.) Mozūrų kunigaikščio Konrado, kuris nuolat kovojo su prūsais. Pretekstas buvo švento Vaitiekaus, o vėliau Brunono nužudymai. Tuo metu ordinas buvo išvytas iš Vengrijos. Taigi, jis atsikėlė čia ir po truputį nukariavo Prūsiją. Tiesiogiai prieš Lietuvą jis ėjo Durbės mūšin (1260 m.), bet jam ten nepasisekė. 1283 m. ordinas galutinai nukariavo prūsus ir pradėjo toliau veržtis į šiaurę, kad teritoriškai susijungtų su Livonijos ordinu. Atsirado nauja fronto linija ties Nemunu (kryžiuočiai dar prieš tai nukariavo jotvingius ir sūduvius). 1284 m. ordinas puolė Gardiną.

Po ilgos gynybos Gardino pilis buvo paimta. Spėjama, kad jos silpnas vietas parodė žymus Sūduvos feodalas Skomantas, kuris pridarė daug vargo patiems kryžiuočiams, bet buvo paimtas į nelaisvę ir palūžo. Kryžiuočiams ši operacija pasisekė, nes lietuviai dar nebuvo įvertinę naujo savo kaimyno. Didelį dėmesį tuo metu lietuviai skyrė Livonijos ordinui ir nesugebėjo įvertinti naujos priešo taktikos – pilių ėmimo. Taip pat nesugebėjo tinkamai organizuoti pasienio gynybos. Vėliau lietuviai pasimokė ir sugebėdavo atmušti pilių apgultis. Gardino pilis buvo atstatyta.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.