Lietuvos kovos

Gardino pilies įgula.

Kryžiuočių kariuomenė.

Lietuvoje į valdžią atėjus Gediminui, 1217 m. prasidėjo naujas kovų su kryžiuočiais etapas. Jie ir toliau puldinėjo Lietuvą, tačiau Gediminas ėmėsi diplomatijos. Jis sudarė taikos sutartis su Mozūrija, Pskovu ir Livonijos žemėmis. Gediminas 1323 – 1325 m. rašė į Europą laiškus, kalbėdamas apie ordino grobikišką politiką. Taip pat buvo keliamas krikšto klausimas. Kurį laiką ordinas aprimo, bet ruošėsi naujiems puolimams. Pirmąjį smūgį ordinas nukreipė prieš Gardiną, norėdamas lietuvius atskirti nuo lenkų, kurie buvo lietuvių sąjungininkai ir taip pat kariavo su ordinu. Gardino pilis buvo pasiruošusi apgulčiai. Ordinas ėmėsi gudrybės. Iš pradžių jis pasiuntė 400 vyrų būrį Gardino apylinkių niokoti. Jiems pasitraukus, lietuviai manė, kad pavojus praėjo ir grįžo prie kasdieninių darbų. Tada kryžiuočiai įsisiautėjo.

Kryžiuočiai 6 mylių spinduliu nusiaubė Gardino apylinkes, nusiaubė ir nualino Karšuvos pilių Pulvės ir Aukaimio priešpilius, bet pačių pilių nepuolė [7; 235]. Šio puolimo tikslas buvo niokoti ir siaubti lietuvių žemes bei silpninti kraštą.

7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.