| Mūšio ID |
|
10 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM KRY l Aukštaitija l Medininkų |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Medininkų mūšis |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1320 liepos |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
|
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Medininkų apylinkės |
Žemaičiai.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Nežinomas |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Nežinomas |
Vokiečių riteriai.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Tikriausiai maršalas Plockė |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Nežinomas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Po Gardino sugriovimo 1284 m. kryžiuočiai dažnai puolė Lietuvą ir Žemaitiją. Jie stengėsi paimti palei Nemuną esančias gynybines pilis. Nepasisekus to padaryti, jie ėmėsi kitos taktikos: įsiverždavo į kraštą ir jį nuniokodavo. Tokie žygiai vykdavo kelis kartus per metus. Vienas iš jų: kryžiuočiai įsiveržė į Medininkų apylinkes 1320 m. liepos mėn. 27 d. ir jas nuniokojo. Tuo metu žemaičiai puolė pagrindines jų pajėgas.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Žemaičiai laimėjo. Beveik visa kryžiuočių kariuomenė buvo sumušta. Žuvo maršalas Plockė, 29 riteriai ir daug karių. Tai buvo stiprus sutriuškinimas, kokio kryžiuočiai nebuvo patyrę 50 m. Jie neteko drąsos ir kelis metus nežygiavo į Lietuvą. Tai paskatino Romos popiežių paskelbti kryžiaus karus prieš Lietuvą. Į pagalbą kryžiuočiams pradėjo plaukti pagalbininkai iš Vakarų Europos.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.
9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply