Lietuvos kovos

Medvėgalio pilies įgula ir apylinkių žmonės.

Kryžiuočių kariuomenę papildė daugybė feodalų iš Vakarų Europos, daugiausia iš Vokietijos ir Anglijos. Dalyvavo pats Čekijos karalius Jonas su sūnumi – Moravijos margrafu Karoliu, lydimi 250 žemesnių vadų ir ordino didysis magistras su 300 riterių [8; 21].

1328 m. Gardino apylinkių nusiaubimas ir kitų pilių puolimas buvo tarsi įžanga  rimtam puolimui. Ordinas sudarė paliaubas su Lenkija. Iš Vakarų suėjo daugybė riterių ir karių. 1329 m. vasario mėn. 7 d.  jie puolė stipriausią Žemaitijos pilį – Medvėgalį. Puolimas buvo nepertraukiamas dieną ir naktį.

Po ilgo puolimo kryžiuočiai laimėjo, tačiau patyrė didelius nuostolius. Jie buvo priversti puolimą nutraukti ir skubiausiai grįžti namo, nes tuo metu Lenkija puolė ordino žemes. Šie įvykiai nenumaldė kryžiuočių karinio įkarščio. Jie ir toliau puldinėjo Lietuvą ir Žemaitiją, siekdami sunaikinti lietuvių pasienio pilis.

7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.