Lietuvos kovos

Lietuvos kariuomenę sudarė Algirdo ir Narimanto atvesti Vladimiro, Bresto, Vitebsko, Smolensko ir Polocko pulkai, taip pat lietuviai ir žemaičiai.

Kryžiuočiai.

1341 m. žūsta Gediminas. 1345 m. Kęstutis su Algirdu iš savo brolio Jaunučio atima didžiojo kunigaikščio sostą. Juo tampa Algirdas. Tuo metu Lietuva -  jau susiformavusi valstybė. Broliai Algirdas ir Kęstutis imasi jos valdymo ir gynybos. Kovoje su totoriais Algirdas vienija rusiškąsias žemes, o Kęstutis gina vakarines sienas. Jie pradeda išpuolius prieš Livonijos ordiną. Tuo metu Prūsijoje ordinas išsirenka naują magistrą, kuris energingai puola Lietuvą. Lietuviai jam atsako grobikiškais žygiais į ordino teritoriją. Vienas iš didesnių mūšių buvo Strėvos mūšis 1348 m. vasario mėn. 2 d. Spėjama, kad kryžiuočiai žygiavo į Trakus arba Vilnių, bet prie Strėvos upelio sutiko lietuvių kariuomenę.

Kronikininkas Vygandas nurodo, kad mūšį laimėjo kryžiuočiai, tačiau, ištyrinėjus mūšio aplinkybes sunku pritarti jo nuomonei. Šis mūšis buvo vienas iš stambesnių, tačiau jis nenutraukė kryžiuočių antpuolių, o lietuviai galutinai nesužlugo. Taigi sunku kalbėti apie ryškiai matomą rezultatą.

7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.