Žalgirio mūšis
| Mūšio ID | 17 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM KRY l Prūsija l Žalgirio | |
| Mūšio pavadinimas | Žalgirio mūšis | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1410 liepos 15 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta |
Tarp Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio), dabartinėje Lenkijoje |
| Lietuvos kariuomenė |
Vytautas atvedė lietuvių, rusų, ukrainiečių, gudų, žemaičių dalinius ir 300 Saladino vedamų totorių. Jogaila atvedė lenkų pulkus ir vieną čekų samdinių vėliavą.
| Lietuvos kariuomenės vadas | Vytautas ir Jogaila | |
| Lietuvos kariuomenės dydis |
Vytautas atvedė apie 4000 lietuvių ir žemaičių karių. Kiek buvo kitų, tiksliai nežinoma |
| Priešų kariuomenė |
Ordino kariuomenę sudarė kryžiuočiai, čekai, moravai, bavarai, austrai, švabai, frizai, lužytiečiai, tiuringai, vaksai, frankoviečiai, vestfaliečiai, Reino krašto riteriai, Pamario ir Šcecino žmonės, taip pat buvo ir prūsų.
| Priešų kariuomenės vadas | Ordino magistras Ulrichas von Jungingenas | |
| Priešų kariuomenės dydis | Nuo 13 000 iki 15 000 karių |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Vytautui pralaimėjus prie Vorsklos, 1401m. Smolenske įvyko sukilimas. Vytautas siekė jį užvaldyti. Tokia galimybė atsirado tada, kai 1404 m. ordinas pasiūlė Vytautui taiką, už tai pareikalaudamas Žemaitijos. 1408 m. Vytautas sudarė sutartį su Maskvos kunigaikščiu Vasilijumi I. Pasikeitė Vytauto užsienio politika. Tuo metu Žemaitijoje vyko sukilimai ir Vytautas juos parėmė. Kilo konfliktas tarp Vytauto ir ordino. Norėdamas karo metu neutralizuoti Lenkiją, ordinas bandė su ja susitarti, kad ši neparems Vytauto. Jogaila tai atmetė. Abi pusės ėmė ruoštis karui. Vytautas ir Jogaila išsiuntė Vakarų šalių valdovams laiškus, kuriuose jie kėlė moralinius momentus, nukreiptus prieš ordino užsienio politiką. Taip pat Lietuvos Brastoj buvo aptartas karo planas. Kariuomenės turėjo susitikti prie Vyslos, ties Červinsku, ir iš ten žygiuoti į Marienburgą. Ordinas taip pat ruošėsi karui: kvietė Vakarų Europos riterius, stiprino pilis. Ordino kariuomenė sąjungininkams kelią užkirto ties Tanenbergo miesteliu prie Griunvaldo (Žalgirio), kur liepos 15 d. įvyko mūšis.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Sąjungininkai laimėjo. Šiame mūšyje žuvo beveik visa ordino vadovybė (pats ordino magistras). Daug riterių ir karių paimta į nelaisvę. Šis mūšis – pats didžiausias laimėjimas prieš ordiną. Jis užbaigė apie 200 metų trukusį karą. Šis laimėjimas 1411 m. buvo įtvirtintas Torunės taikos sutartyje. Po šio mūšio Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didžiosiomis valstybėmis.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.
8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.
9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.
10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply