Aizkrauklės mūšis
| Mūšio ID | 8 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM KAL l Latvija l Aizkrauklės | |
| Mūšio pavadinimas | Aizkrauklės mūšis | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1279 vasaris | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | Prie Aizkrauklės |
| Lietuvos kariuomenė |
Lietuviai.
| Lietuvos kariuomenės vadas | Traidenis | |
| Lietuvos kariuomenės dydis | Nežinomas |
| Priešų kariuomenė |
Livonijos ordino kariuomenė, į kurios sudėtį įėjo pavergti žiemgaliai, tačiau į mūšį stoti jie atsisakė ir pasitraukė iš mūšio lauko. Dalyvavo ir danų riteriai.
| Priešų kariuomenės vadas |
Livonijos ordino magistras Ernstas von Rasburgas |
|
| Priešų kariuomenės dydis | Nežinomas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Po Karusos mūšio ordinas buvo labai sugniuždytas, bet vėliau vėl skverbėsi į pietus. 1271 – 1272 m. jis užgrobė visą Žiemgalą. 1274 – 1275 m. ordinas pastatė tvirtovę – Daugpilį, pabaigdamas įtvirtinti Dauguvos liniją. Tuo metu Traidenis negalėjo kontratakuoti, nes kovojo su Volyne. 1277 m. jis su ja sudarė paliaubas ir puolė Daugpilį. Deja, ši tvirtovė buvo gerai įtvirtinta ir lietuviai nepajėgė jos paimti. Supykęs ordinas surengė didelį žygį į Lietuvą 1279 m. vasario pabaigoje. Tikslas - sunaikinti Kernavę. Užėjus šalčio bangai, prisiplėšęs ordinas traukė atgal. 1279 m. kovo mėn. 5 d. ties Aizkrauklės brąsta juos sustabdė lietuvių kariuomenė.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Lietuviai laimėjo. Žuvo 71 kryžiuočių riteris, danų riterių viršininkas ir pats ordino magistras Ernstas von Rasburgas. Šios kautynės savo reikšme prilygsta Saulės mūšiui. Kalavijuočiams nepasisekė atsirevanšuoti. Po šio mūšio sukilo žiemgaliai. Daugiau didelių ir svarbių mūšių su kalavijuočiais nebuvo. Puldinėjimai tęsėsi ir toliau, bet jie buvo jau ne tokie svarbūs.Ypatingai kalavijuočiai susilpnėjo, kai Rygos miestas pasirašė taikos sutartį su Vyteniu (1298 m.). Lietuviai ir toliau gynėsi nuo kraštą niokojančių kryžiuočių puldinėjimų. Po šio mūšio Livonijos ordinas neteko savo reikšmės, nors galutinai palaužtas buvo tik po Pabaisko mūšio (1435 m.). Šios kautynės buvo vienos iš keturių svarbiausių mūšių su kalavijuočiais (Saulės, Durbės, Karusos, ir Aizkrauklės).
|
Mūšio informacijos šaltiniai |
7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.
8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.
9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.
10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
17. Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos. – Vilnius “Mokslas” 1991.
Leave a Reply