Lietuvos kovos

Lietuvių kariuomenė.

Embutės pilies įgula. Taip pat į pagalbą atėjęs 500 vokiečių ir kuršių ordino vasalų būrys, vadovaujamas 30 ordino riterių.

Kalavijuočių ordinas per 8 metus po Saulės mūšio ir susijungimo su kryžiuočiais atsigavo ir reorganizavosi, nes tuo metu lietuviai savo dėmesį buvo nukreipę į rusiškąsias žemes. Tuo metu išpuolių nei iš vokiečių, nei iš lietuvių pusės nebuvo. Atsigavęs ordinas puolė kuršius ir atstatė savo valdžią šiaurės ir vidurio Kurše. Kuršo centre pasistatė Kuldigos tvirtovę – bazę.  Po to, 1243 m.  ir  1245 m., jie užėmė Embutę. Tas nepatiko Mindaugui, kuris buvo užmezgęs ryšius su pietų kuršių didikais. Galimas daiktas, kad kuršiai sukilo, o Mindaugas parėmė sukilimą.

Lietuviai nepajėgė paimti pilies, nes ji buvo gerai įtvirtinta. Be to, į pagalbą iš kitų ordino pilių atėjo kariuomenės, kurios sukliudė lietuviams paimti pilį. Kuršiai sukilo, o lietuviai rėmė užkariautas latvių gentis. Šis mūšis sutrukdė kalavijuočiams toliau veržtis iš Embutės į pietus.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.