| Mūšio ID |
|
1 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM KAL l Latvija l Rygos |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Rygos mūšis |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1204 |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
|
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Ties Rygos miestu |
Lietuvių ir lyvių kariuomenė.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Nežinomas |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Apie 300 karių |
Vokiečiai.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Nežinomas. Tuo metu Rygos miestą valdė vyskupas Albertas. Spėjama, kad jis ir vadovavo |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Spėjama, kad kariuomenės buvo apylygės; Henrikas Latvis rašė, jog mūšis išvargino abi puses |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Vakarų Europoje įsitvirtinant feodalizmui, atsiranda naujų prekybinių kelių ir žemių užvaldymo poreikis. Prasideda naujų žemių atradimai ir kryžiaus žygių epocha. Nepasisekus užkariavimams Rytuose, karinis potencialas perkeliamas į Pabaltijo kraštus. Kryžininkai buvo pakviesti į Dauguvos žiotis ginti ten įsikūrusių misionierių ir pirklių. Įkuriamas kalavijuočių ordinas (1202 m.), kuris siekia užkariauti šias žemes. Tai nepatinka lyviams, latgaliams ir jų kaimynams. Suprantama, kad kalavijuočių interesai dažnai susikerta ir su lietuvių interesais.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Šis mūšis nepakeitė tuometinės politinės situacijos bei mažai kuo ją įtakojo. Tiesiog tai buvo vienas iš daugelio dviejų priešingų stovyklų interesų susikirtimų. Lietuviai ir lyviai ketino įsiveržti į Rygą, bet vokiečiai juos sulaikė.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
17. Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos. – Vilnius “Mokslas” 1991.
Leave a Reply