Saulės mūšis
| Mūšio ID | 3 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM KAL l Žemaitija l Saulės | |
| Mūšio pavadinimas | Saulės mūšis | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1236 rugsėjo | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | ties Šiauliais, pelkėtoje vietoje |
| Lietuvos kariuomenė |
Žemaičių kariuomenė. Tuo metu, atrodo, Lietuva dar buvo nesuvienyta [13; 65].
| Lietuvos kariuomenės vadas | Žemaitijos kunigaikštis Vykintas [13; 65]. | |
| Lietuvos kariuomenės dydis | Tikslus dydis neaiškus, bet kariuomenė buvo didelė |
| Priešų kariuomenė |
Kalavijuočių kariuomenę sudarė apie 500 ginkluotų maldininkų, 55 ordino riteriai (su samdiniais ir kariais, kurių galėjo būti apie 600), apie 200 karių, atsiųstų Pskovo kunigaikščio, kuris tuo metu buvo pavaldus ordinui, bei apie 1500 nukariautų ir į kariuomenę paimtų lyvių, latvių ir estų [1; ].
| Priešų kariuomenės vadas | Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas | |
| Priešų kariuomenės dydis | Apie 3000 karių [7; 48 ]. |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Kalavijuočių ordinas XIII a. pavergė estus, latvius ir lyvius, nugalėjo žemaičius ir kuršius. Taip pat kėsinosi į Lietuvą, nes lietuviai savo dažnais puldinėjimais kliudė ordinui pavergti latvių ir estų gentis. Atvyksta popiežiaus legatas, Modeno vyskupas Vilhelmas. Jis pradeda organizuoti žygį prieš lietuvius. 1236 m. vasario mėn. 19 d. paskelbiamas kryžiaus žygis. Į Rygą suplaukia daug riterių iš Vakarų Europos. Visą vasarą atidėliotas žygis pradedamas rugsėjo mėnesį. Kalavijuočiai įsiveržia į Žemaitiją, prisiplėšia, o grįžtant atgal jiems kelią pastoja lietuviai.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Lietuviai laimėjo. Šios kautynės buvo stambiausias to laiko laimėjimas. Mūšyje žuvo pats ordino magistras, apie 50 riterių ir didelė dalis kariuomenės. Tai atšaldė kalavijuočius. Sukilo kuršiai, estai. Kalavijuočiai neteko visų savo iškovojimų kairiajame Dauguvos krante. Kalavijuočių ordinas nusilpo ir prarado savo savarankiškumą. Politiškai jie susijungė su kryžiuočiais; teritoriškai juos tebeskyrė Žemaitija. Šis mūšis parodė, kad Lietuva buvo jau stipri valstybė.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.
9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.
17. Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos. – Vilnius “Mokslas” 1991.
vėsas laikas tep bova ir tep būs Lietuva be žemaitių tėkra pražūs.
garbie žemaitiu didvyrems
Labai džiugu, kad Lietuva laimėjo
. Gerai, kad reikėjo pasidomėti apie tai – daug ko sužinojau. LIETUVA –> JĖGA!!!
Manau, lietuviams ši pergalė buvo be galo svarbi …………………………………… IR JIE LAIMĖJO!!!!!