Lietuvos kovos

Žemaičiai.

Kalavijuočiai ir kryžiuočiai.

Sustiprėję kryžiuočiai ir kalavijuočiai siekė susijungti. Tuo metu kryžiuočiai pastatė Klaipėdos tvirtovę. Jie siekė užkariauti  Žemaitiją ir taip susijungti su kalavijuočiais. Šie bandė pasinaudoti 1248 – 1254 m. vidaus nesantaika Lietuvoje tarp Mindaugo bei jo brolėnų Tautvilo, Erdvilo ir taip pat jų dėdės Vykinto. Rygos miesto padedamas, Mindaugas apsikrikštijo. Kalavijuočiai rėmė Tautvilą ir Erdvilą. Laimėjus Mindaugui, Livonijos ordinas toliau siekė užgrobti Žemaitiją. Žemaičiai ėmėsi atsakomųjų žygių. Jie stipriai gynėsi ir 1257 – 1258 m. sudarė paliaubas dviems metams. Bet Vakarų Europoje domininkonai paskelbė prieš žemaičius kovą, ir todėl šie ryžosi pulti pirmi. Žemaičiai nusiaubė Kuldigos apylinkes, ir grįždami sumušė Klaipėdos įgulą.

Kalavijuočiai patyrė didelį pralaimėjimą. Nors tai nenutraukė jų puldinėjimų, po šio mūšio pradėjo bruzdėti Kuršas, Žiemgala nusikratė ordino valdžios. Žemaičiai, bandydami jiems pagelbėti, toliau gynėsi patys ir puldinėjo ordiną [10; 77]. Šis mūšis buvo vienas iš etapų Durbės mūšio link.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.