Lietuvos kovos

Kariuomenė buvo surinkta iš visos Lietuvos.

Ši kariuomenė buvo sudaryta iš riterių, kryžininkų ir pirklių. Vyskupas Albertas reikalavo, kad prie jos jungtųsi užkariauti lyviai bei latgaliai.

Lietuvių interesai kirtosi su kalavijuočių interesais. Tad XIII a. pirmame ketvirtyje lietuviai suruošė 13 žygių ir dalyvavo kitų organizuotuose 6 žygiuose prieš Livonijos ordiną. Nors Henrikas Latvis ir kiti vokiečių kronikininkai stengėsi pavaizduoti lietuvių žygius plėšikiškais, tačiau iš kronikų matome, kad lietuvių kunigaikščiai būtų bandę lyvius ar latgalius apdėti duoklėmis ir pajungti savo valdžiai. Tad galima teigti, kad pagrindinis šių žygių tikslas buvo Turaidos puolimas, kai lietuviai po visą Lietuvą surinkę kariuomenę, persikėlė per Dauguvą ir įsiveržė į Turaidą.

Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo stiprios centralizuotos valdžios, todėl dažnai tokie mūšiai būdavo padriki. Šis išpuolis buvo kaip tik toks. Jo tikslas – prisiplėšti grobio. Lietuviai laimėjo ir parsigabeno karo grobį.

9. J.Jurginis. Lietuvių karas su kryžiuočiais. – Vilnius “Mintis” 1964.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. -  Vilnius 1995.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.

17. Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos. – Vilnius “Mokslas” 1991.