Lietuvos kovos

Lietuviai ir jiems į pagalbą atėję lenkai.

Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo, Sieversko, Černigovo, Kijevo sričių karinės pajėgos, vadovaujamos paties Švitrigailos, taip pat Švitrigailos sąjungininkai – Livonijos ordinas, totoriai.

Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui mirus 1430 metais, LDK bajorai savo didžiuoju kunigaikščiu išrinko Jogailos brolį Švitrigailą. Jis iškart parodė, kad  laikysis Vytauto politikos – nepasiduoti lenkų įtakai. Tuo tarpu tarp lietuvių ir lenkų kilo ginčas dėl Podolės. Lenkai užėmė Podolę, kaip nedrįsę būtų pasielgti Vytautui gyvam esant. Švitrigaila pareikalavo ją grąžinti. Kilo konfliktas, kuris buvo sprendžiamas kare. Nesisekant kariauti, Lietuvos ponų grupė, buvę Vytauto padėjėjai, nepatenkinti Švitrigailos žiaurumu ir nemokėjimu valdyti, remiami lenkų, kuriems Švitrigaila buvo neparankus LDK didžiojo kunigaikščio soste, įvykdė perversmą (1432 metais). Į sostą buvo pasodintas Zigmantas Kęstutaitis. Švitrigaila pabėgo į Polocką ir į savo rankas paėmė rusiškąsias LDK žemes. Valstybė tarsi buvo padalinta pusiau ir tapo aišku, kad šis ginčas bus sprendžiamas ginklu. Švitrigaila daugelį kartų puldinėjo Zigmantą, tačiau nieko nepasiekdavo. Taip 1435 metais jis sukvietė visus savo sąjungininkus ir vėl puolė Zigmantą. Netoli Ukmergės, ties Pabaisku, įvyko lemiamas mūšis.

Mūšį laimėjo Zigmanto kariuomenė. Švitrigaila patyrė didelius nuostolius, pabėgo į Vitebską ir bandė priešintis. Zigmantas atgavo Polocką, Vitebską, Naugardą Sieverską, Smolenską. Švitrigailai teko pasitraukti į užsienį. Ši pergalė sustiprino Zigmanto valdžią LDK. Taip pat ši pergalė turėjo didelę reikšmę Lietuvos santykiams su Livonijos ordinu (jo metu žuvo Livonijos magistras Frankė Kerskorfas [8; 47]), nes šis mūšis buvo toks pat Livonijos ordino sutriuškinimas, kaip Žalgirio mūšis (1410 m.) – kryžiuočių.

Šis mūšis buvo vienintelis pilietinio karo pavyzdys Lietuvos istorijoje. Šia prasme tai apgailėtinas  Lietuvos istorijos faktas. Švitrigaila triuškinančiai pralaimėjo. Teigiama šio mūšio reikšmė buvo ta, kad šiame mūšyje buvo pakirstas Švitrigailos sąjungininkas Livonijos ordinas. Istorikai teigia, kad šia savo reikšme Pabaisko mūšis prilygsta Žalgirio mūšiui.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.