Lietuvos kovos

Lietuviai, būriai iš rusų žemių, būrys lenkų riterių, 1600 raitelių, vadovaujamų Ragainės komtūro Markvado Salzbacho. Taip pat dalyvavo raiteliai iš Moldavijos bei daliniai, vadovaujami Tochtamyšo.

Timūro ir jo emyro Edigos daliniai.

Vytautas turėjo savo planų, susijusių su Rytais. Jis siekė valdyti visas rusų žemes, taip pat ir Maskvą. Tuo tarpu iš Aukso Ordos buvo išvarytas chanas Tochtamyšas, kuris prisiglaudė Lietuvoje. Jis siekė atgauti valdžią Aukso Ordoje ir nuversti Timūrą. Vytautas nutarė jį paremti. 1397 m. ir 1398 m. jis surengė du žygius į Ordos žemes. Žygiai pavyko. 1399 m. Vytautas, apsidraudęs Vakaruose (pasirašęs taikos sutartį su kryžiuočiais, kuria atidavė Žemaitiją) ir remiamas Jogailos bei Romos Popiežiaus, pradėjo žygį.

Lietuviai buvo stipriai sumušti. Žuvo apie 20 kunigaikščių, tarp jų ir du Algirdo sūnūs, Vytauto pusbroliai Andrius ir Dimitrijus [13; 68 ]. Buvo išžudyta apie trys ketvirtadaliai lietuvių kariuomenės. Su šiuo pralaimėjimu buvo palaidoti didieji Vytauto planai. Tai buvo paskutinis didelis lietuvių susidūrimas su totoriais, kurie po truputį silpo. O taip pat tuo metu stiprėjo Maskva, kuri siekė suvienyti rusiškąsias žemes. Be to, keitėsi ir abiejų pusių interesai.

2. R.Batūra. Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą. – V., 1975.

7. Z.Ivinskis. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. – Vilnius “Mokslas” 1991.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.