| Mūšio ID |
|
24 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM TOT l Lietuva_PŽ l Kijevo |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Žygis į Kijevą |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1325 |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
|
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Kijevas |
Lietuviai.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Gediminas |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Nežinomas |
Totoriai – mongolai ir jiems pavaldūs rusų kunigaikščiai, tame tarpe ir Kijevo kunigaikštis Stanislovas.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Nežinomas |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Nežinomas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Spėjama, kad apie 1320 – 1324 m. Gediminas su savo kariuomene pradėjo karo veiksmus prieš Volynę, kuri kaip ir visa Pietvakarių Rusia nuo XIII a. antros pusės pateko į Aukso Ordos chanų valdžią. Tad, savaime suprantama, tai iššaukė įvairaus dydžio susidūrimus su totoriais – mongolais. Apie 1325 m. Gediminas su savo pajėgomis paėmė Ovručą ir Žitomirą. Po to įvyko mūšis prie Irpenės upės šalia Belgorodo, kuriame buvo sumuštas Kijevo kunigaikštis Stanislovas, kuris tuo metu buvo pavaldus mongolams – totoriams. Lietuviai užėmė Belgorodą, o po mėnesio ir Kijevą. Kijevo kunigaikštis pasitraukė į Brianską.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Lietuviai paėmė Kijevą, ir Gediminas paliko jį valdyti savo broliui Teodorui (Algimantui) [13; 48]. Tačiau vėliau Kijevas nebuvo stiprioje lietuvių įtakoje. Prijungtose rusų žemėse buvo palikta senoji rusų tvarka, tik buvo reikalaujama vasalinės priklausomybės, kariuomenės ir duoklės. Rusų karinės pajėgos buvo panaudojamos vis dažnėjantiems Vokiečių ordino puolimams atremti.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
2. R.Batūra. Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą. – V., 1975.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply