RUSAI
Karai su Maskva XVI – XVII amžiais
Kai XIII amžiuje Lietuva pradėjo prisijunginėti rusų žemes, kurios tuo metu priklausė mongolams – totoriams, Aukso Ordos chanai rinkdavo iš jų duoklę ir skirdavo joms kunigaikščius, kurių vienas buvo laikomas didžiuoju kunigaikščiu. Dėl šio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. Tačiau nuo XIV a. pradžios didžiojo kunigaikščio titulas yra jau tik vienų Maskvos kunigaikščių, kurie į savo rankas suėmė visas į Lietuvos priklausomybę nepatekusias rusų žemes. Šis Maskvos iškilimas prasidėjo nuo kunigaikščio Ivano Kalitos valdymo (1328 – 1340 metais), kurio metu Maskva sustiprėjo ir stojo į kovą su mongolais – totoriais, kuriuos sumušė Kulikovo mūšyje 1480 metais. Tad, išsivadavusi nuo mongolų – totorių jungo, Maskvos kunigaikštystė turėjo vienintelį didelį konkurentą – Lietuvą.
Tuo metu Maskvą valdė Ivanas III, kuris užsibrėžė sau tikslą, kad Maskva taptų pravoslaviškojo pasaulio centru. Tam trukdė LDK, kuri buvo prisijungusi nemažai rusiškų žemių. Nuo jo valdymo ir prasidėjo Lietuvos atžvilgiu agresyvi Maskvos, o vėliau ir Rusijos imperijos politika, kuri baigėsi su trečiuoju Respublikos (Žečpospolitos) padalinimu 1795 metais.
Leave a Reply