Lietuvos kovos

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės.

Maskvos kariuomenė ir Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai ir totoriai.

Nepatenkintas kazokų padėtimi, Bogdanas Chmelnickis įplieskė sukilimą. Kazokai pradėjo pulti Lietuvą ir Lenkiją. 1653 m. jie pasiprašė Maskvos globos. 1654 m. caro kariuomenė ėmė veržtis į Lietuvą ir Lenkiją. Ji paėmė Polocką, Vitebską, Mogiliovą, Smolenską, Vilnių, Gardiną ir Kauną. Neužėmė tik Žemaitijos. Caras siekė gauti LDK kunigaikščio titulą. 1656 m. buvo sudarytos paliaubos. Tačiau Bogdano Chmelnickio įpėdinis Vihovskis nusivylė Maskva ir su visais kazokais pasidavė Lenkijos karaliui Jonui Kazimierui (1658 m.). Karas vėl prasidėjo. Lietuviai atsiėmė Gardiną, Mogiliovą, Vilnių. Kazokai pasidavė turkų sultonui, ir Maskva su Respublika neteko ginčo objekto. Maskvai atsirado pavojus iš turkų pusės. Ukrainoje, kuri priklausė Lenkijai, įvyko sukilimas dėl lenkų ponų priespaudos. 1653 m. Bogdanas Chmelnickis, 10 m. nesisekant kariauti su LDK ir Lenkija, kreipėsi į Maskvą. [3; 52]

1667 m. buvo pasirašyta Andriusavo taika, kuria caras Lietuvai grąžino Polocką, Vitebską, bet pasiliko Smolenską, Starodubą. Lenkija Maskvai užleido visą kairįjį Dniepro krantą. Abi pusės nutarė bendrai suvaldyti kazokus. Respublika pasižadėjo nebespausti pravoslavų. Caras pasižadėjo atlyginti bajorijai už jos dvarus, dabar jau liekančius Maskvos priklausomybėje.

3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.