Lietuvos kovos

LDK kariuomenė.

Maskvos kunigaikštystės kariuomenė.

Aleksandras mirė bevaikis (1506 m.). Savo testamentu jis prisakė, kad Lenkija ir Lietuva išsirinktų bendrą valdovą, bet LDK sostą jis paliko savo broliui Žygimantui. Lietuviai jį paskelbė savo didžiuoju kunigaikščiu, o lenkai – karaliumi. Aleksandro valdymo metu ypač didelę įtaką buvo įgijęs rusų kunigaikštis Glinskis. Jis, matydamas, kad dabar tokios įtakos neturės, nutarė sukelti sukilimą ir, užgrobęs kuo daugiau žemių, pasiduoti Maskvos kunigaikščiui Vasilijui III. Į sukilimą pasienio žemių įtraukti nepavyko, tačiau Vasilijus III įsitraukė į karą. Pirmasis etapas truko 1507 – 1508 m., bet rusams nepavyko prieiti Smolensko ir lietuviai juos sumušė prie Oršos. 1509 m. buvo sudaryta taika. Antrasis etapas prasidėjo 1512 m. Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską, tačiau Konstantinas Ostrogiškis 1514 m. vėl juos sumušė prie Oršos. [12; 201]

Lietuviai stipriai sumušė rusus, tačiau jiems nepasisekė atsiimti Smolensko, nors karas truko aštuonerius metus. Karas tęsėsi ir toliau. Trečiasis etapas truko 1534 – 1537 m. Mirus Vasilijui III, kunigaikščiu tapo Ivanas IV, kuris tuo metu buvo mažametis. Maskvos kunigaikštystėje prasidėjo neramumai. Lietuva puolė Maskvą, bet jai nepasisekė, nors turėjo sąjungininkus (Krymo totorius). 1537 m. su Maskva buvo sudarytos septynių metų paliaubos. [12; 201]

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.