Smolensko paėmimas

Mūšio ID 31
Temos kodas, mūšio zona, vardas LM MAS l  Lietuva_RŽ  l  Smolensko
Mūšio pavadinimas Smolensko paėmimas
Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data 1611 birželio
Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data
Mūšio vieta Smolenskas
Lietuvos kariuomenė

Karaliaus Zigmanto kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Karolis Chodkevičius
Lietuvos kariuomenės dydis Nenurodytas
Priešų kariuomenė

Smolensko įgula.

Priešų kariuomenės vadas Nenurodytas
Priešų kariuomenės dydis Nenurodytas
Istorinis kontekstas ir priežastys

Mirus carui Ivanui IV Rūsčiajam, Maskvoje kilo suirutė, nes jo vyresnysis brolis Teodoras buvo silpnaprotis, o jaunesnysis – Dimitrijus buvo nužudytas. Teodoras mirė bevaikis, ir caru pasiskelbė Borisas Godunovas (Teodoro žmonos brolis 1597 m.). Po 6 metų atsirado apsišaukėlis Dimitrijus Lenkijoje. Jį rėmė lenkų ponai ir karalius Zigmantas. Jie 1605 m. užėmė Maskvą. Tuo metu mirė Borisas Godunovas, o jo sūnus buvo nunuodytas. Tariamasis Dimitrijus užėmė sostą. Kilus maištui, jis žuvo. Lenkai buvo išvaryti. Caru paskelbtas Vasilijus Šuiskis, tačiau vėl kilo neramumai, atsirado antrasis apsišaukėlis Dimitrijus. Jį lenkai vėl parėmė. Kadangi caras Šuiskis buvo sudaręs sutartį su švedais, tai karalius Zigmantas paskelbė Maskvai karą (1609 m.). Karaliaus kariuomenė apgulė Smolenską ir po dviejų metų jį paėmė.

Mūšio reikšmė ir pasekmės

Lietuviai paėmė Smolenską. Tuo pačiu metu lenkų etmonas Žolkevičius sumušė Šuiskį, kurį nuo sosto nušalino Maskvos bajorai, o  caru pažadėjo išrinkti Zigmanto sūnų Vladislavą Vazą. Pats Zigmantas taip pat užsigeidė tapti Maskvos caru. Maskvoje įvyko sukilimas. Caru buvo išrinktas metropolito Filareto sūnus Mykolas Romanovas (1613 m.). Tačiau Vladislavas Vaza nenurimo. 1617 m. bandė užimti Maskvą, tačiau tai jam nepavyko. 1618 m. Divilino kaime buvo pasirašytos paliaubos, kuriomis Lietuva atgavo Smolenską, o prie Lenkijos buvo priskirti Černigovas, Naugardukas ir Sieverskas.

Mūšio informacijos šaltiniai

3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.

12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.

Leave a Reply

SEO Powered by Platinum SEO from Techblissonline