Šiaurės karas
Kovos Šiaurės karo metu 1700 – 1721 metais
| Mūšio ID | 37 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM ŠKA l Lietuva l Švedai | |
| Mūšio pavadinimas | Švedų įsiveržimas į Žemaitiją | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1702 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | Žemaitija |
| Lietuvos kariuomenė |
Lietuvos valstybės ir bajorijos kariuomenė.
| Lietuvos kariuomenės vadas | Višniaveckis | |
| Lietuvos kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Priešų kariuomenė |
Švedų kariuomenė.
| Priešų kariuomenės vadas | Švedijos karalius Karolis XII | |
| Priešų kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Prieš 1700 m. grėsė karinis konfliktas, kuris vėliau buvo vadinamas Šiaurės karu, nes Maskvos caras Petras I siekė atimti iš švedų Baltijos pajūrį. Jis sudarė sutartis su Žečpospolitos karaliumi Augustu II, Danija ir Brandenburgu. Švedijos karalius Karolis XII puolė Daniją ir Narvos mūšyje ją nugalėjo. Tuo metu Lietuvos didikai Sapiegos pykosi su bajorija ir pasiprašė prieglobsčio pas Karolį XII. Šis įsiveržė į Žemaitiją, o Lietuvos kariuomenė puolė švedus. Petras I siekė sustiprinti Rusijos valstybę. Tam tikslui jam buvo labai reikalingas išėjimas į Baltijos jūrą, kaip greičiausias išėjimas į Vakarų Europą. Tam trukdė Švedija, kuri turėjo kolonijas Baltijos šalyse. 1699 m. Petras I ir Augustas I sudarė sąjungą prieš Švediją. Rusija turėjo pulti Ingriją, o Augustas II – Livoniją. Jie ketino pasidalyti Švedijos kolonijas. Augustas I veikė neturėdamas Seimo pritarimo, remdamasis kariuomene. Jis tikėjosi į šį karą įtraukti Lenkijos ir LDK kariuomenes. Kadangi nebuvo pritarimo iš Seimo, tai karo pradžia 1700 m. įvėlė valstybę į labai neaiškią padėtį. Susidarė dvi stovyklos. Pirmajai vadovavo Didysis etmonas M.S.Višniaveckis ir pavaduotojas G.A.Oginskis, kurie rėmė Rusiją ir Augustą II. Antroji stovykla, vadovaujama nušalinto nuo valdžios K.J.Sapiegos, rėmė Švedijos karalių Karolį XII.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Karolis XII užėmė Žemaitiją, Kauną, Vilnių ir puolė Lenkiją. Krašte prasidėjo neramumai, nes į Lietuvą grįžo Sapiegos, o Lietuvoje veikė bajorijos ir Višniaveckio kariuomenė. Šios dvi stovyklos konfrontavo. Tuo tarpu Karolis XII įsiveržė į Lenkiją ir ten sumušė Augustą II. Karaliumi buvo išrinktas Poznanės vaivada Stanislovas Lesčinskis, kuris po Poltavos mūšio (1709 m.), kurio metu švedai pralaimėjo, pabėgo į užsienį. Augustas II grįžo atgal į sostą. Šis karas labai nuniokojo Lietuvą. 1706 – 1708 m. siautė baisus maras. Lietuvos gyventojų sumažėjo trečdaliu. Stipriai nukentėjo žemės ūkis. Rusija suaktyvino savo kišimosi politiką į Žečpospolitos vidaus reikalus.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.
10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.
12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply