Karas su švedais 1635
| Mūšio ID | 35 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM ŠVE l Latvija l Švedai | |
| Mūšio pavadinimas | Karas su švedais | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1635 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | Lenkų kariuomenė puolė švedus Prūsijoje, o Lietuvos – Livonijoje |
| Lietuvos kariuomenė |
Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
Karalius Vladislovas ir Lietuvos etmonas Kristupas Radvila |
|
| Lietuvos kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Priešų kariuomenė |
Švedų kariuomenės Prūsijoje ir Livonijoje.
| Priešų kariuomenės vadas | Nenurodytas | |
| Priešų kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Altmarko paliaubos baigėsi 1635 m. 1632 m. ties Liucenu (Vokietija) žuvo švedų karalius Gustavas Adolfas. Vladislovas siekė Švedijos sosto, tačiau švedų ponai jam visaip trukdė. Tad jis nusprendė pradėti karą. Su lenkų kariuomene Vladislovas puolė Prūsijoje, o Kristupas Radvila su Lietuvos kariuomene – Livonijoje. Tuo metu Europoje vyko 30 – metis karas, ir Vladislovas nebuvo paremtas. Be to, lenkų bajorija reikalavo taikos ir nedavė karui lėšų. Jai pakako ir to, kad švedai žadėjo pasitraukti iš Prūsijos miestų. Bajorams rūpėjo, kad palengvėtų prekyba ir kad jie galėtų lengviau parduoti savo ūkio produktus. Karalių palaikė tik Lietuva, kuri siekė susigrąžinti Livoniją.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Prieš karaliaus valią lenkų ponai sudarė paliaubas dvidešimt šešeriems metams. Švedai turėjo pasitraukti iš Prūsijos, bet jiems buvo palikta visa Livonija. Lietuva iš to nieko nepešė.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply