Karas su švedais 1655
| Mūšio ID | 36 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM ŠVE l Lietuva l Švedai | |
| Mūšio pavadinimas | Karas su švedais | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1655 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | 1660 | |
| Mūšio vieta | Lietuvos teritorijoje |
| Lietuvos kariuomenė |
Lietuvos kariuomenė.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
Vitebsko vaivada P. Sapiega ir lauko etmonas V. Gonsevskis |
|
| Lietuvos kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Priešų kariuomenė |
Trečioji švedų kariuomenė, suorganizuota Livonijoje: 6500 raitelių ir 12000 infanterijos [13;184].
| Priešų kariuomenės vadas |
Švedijos vietininkas Rygoje Magnus Gabrielius De la Gardis |
|
| Priešų kariuomenės dydis | 18500 karių [13;184] |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
1655 m. Švedijos sostas atiteko Karoliui X Gustavui. Jis siekė pasižymėti kare. Tuo metu Lietuva kariavo su Maskva ir B.Chmelnickio kazokais. Į Švediją atvyko ištremtas Lenkijos vicekancleris, kuris įtikinėjo Karolį X, kad Jonas Kazimieras tik kare atsisakys Švedijos sosto. Tad Lenkijos – Lietuvos Respublika buvo gardus kąsnelis. 1655 m. dvi švedų armijos įsiveržė į Lietuvą. Lenkijos bajorija liepos mėn. 25 d. pasidavė be mūšio. Kai švedai įžengė į Lietuvą, Maskvos kariuomenė užėmė Vilnių. Inicijuojama etmono J.Radvilos, Lietuva visiškai nesipriešino švedams ir pasirašė Kėdainių sutartį, kuria buvo nutraukta unija su Lenkija ir sudaryta su Švedija. Švedai turėjo padėti kovoje su Rusija, bet jie elgėsi kaip okupantai. Dėl to įvyko sukilimai Lenkijoje ir Lietuvoje. Pats J.Radvila mirė, o P.Sapiega (Vitebsko vaivada) ir lauko etmonas V.Gonsevskis išvijo švedus iš Lietuvos teritorijos ir toliau juos persekiojo [13;184].
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Lietuviai švedus išvijo 1656 m., o Lenkijoje dar ilgai vyko kovos. Mirus Karoliui X Gustavui, švedai buvo išvaryti iš Lenkijos, ir 1660 m. Olivoje buvo sudaryta taikos sutartis. Jonas Kazimieras atsisakė Švedijos karaliaus titulo, o Švedija pripažino Lenkijai – Lietuvai dalį Livonijos, t. y. Latgalę.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.
10. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų. – Vilnius 1995.
12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply