Raseinių paėmimas
| Mūšio ID | 39 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM S31 l Žemaitija l Raseinių | |
| Mūšio pavadinimas | Raseinių paėmimas | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1831 kovo | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | Raseiniai |
| Lietuvos kariuomenė |
Raseinių apylinkėse surinkta kariuomenė – 50 raitelių, 100 pėsčiųjų šaulių ir 400 valstiečių.
| Lietuvos kariuomenės vadas | Emerikas Stanevičius [3; 206] | |
| Lietuvos kariuomenės dydis | 550 karių |
| Priešų kariuomenė |
Raseinių rusų įgula.
| Priešų kariuomenės vadas | Pulkininkas T.Bartolomėjus [8; 124] | |
| Priešų kariuomenės dydis | 1028 kariai [8; 124] |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Lenkijos ir Lietuvos teritorijose plito laisvės idėjos. Jos žadino patriotizmą ir ragino rūpintis savo krašto reikalais. Lietuvoje ypač aktyvūs buvo masonai, filomatai, filaretai ir šubravcai. Aktyviai reiškėsi Vilniaus Universitetas ir inteligentija. Rusų valdžia persekiojo šias organizacijas. Tai kėlė lietuvių ir lenkų nepasitenkinimą. 1830 m. lapkričio mėn. Varšuvoje įvyko sukilimas. Vilniuje buvo sudarytas specialus komitetas, prasidėjo bruzdėjimai. Pirmieji organizuotai sukilo Raseinių bajorai. Jie surašė sukilimo aktą ir užėmė Raseinius.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Šis pasisekimas greitai išjudino visą Lietuvą, išskyrus Vilnių ir Kauną. Lietuvos sukilėliai susijungė su Lenkijos sukilėliais ir siekė išvaduoti Vilnių.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.
13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply