Lietuvos kovos

Bendros sukilėlių pajėgos.

Rusų kariuomenė.

Sukilėliams nepavykus paimti Vilniaus, smarkiai krito jų nuotaikos. Jie pasitraukė į Raseinius ir iš ten bandė pulti Šiaulius. Žiūrėti į  mūšius Nr. 39 ir Nr. 40

Tačiau ir čia jiems nepasisekė. Tada visi sukilimo vadai pasitraukė į Kuršėnus, kur įvyko jų pasitarimas. Buvo nutarta perskirti savo pajėgas ir pulti skirtingomis kryptimis: Chlapovskis ir Gelgaudas turėjo pulti Kauną, Dembinskis – Kuršo pasienį, o Rochlandas – Palangą. Bet Chlapovskis, užuot kovojęs, sudėjo ginklus. Tą patį padarė ir Rochlandas. Vienintelis aplinkiniais keliais į Varšuvą prasiveržė Dembinskis, kuriam pasitraukus, Lietuvoje neliko stipresnės jėgos. Rusai tuo tarpu į Lietuvą atgabeno daugiau kariuomenės, kuri plėšikavo ir siautėjo. Taip sukilimas buvo numalšintas. Po jo buvo panaikinta Lenkijos autonomija. Prasidėjo represijos. Buvo uždrausta daugelis bažnyčių ir mokyklų. 1832 m. uždarytas Vilniaus Universitetas

3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.