Lietuvos kovos

Lietuvos kariuomenė. Daugelis karinių dalinių vadų atsisakė išformuoti savo dalinius, kaip kad buvo nutarta po II – jo Respublikos padalijimo.

Rusų kariuomenė.

Antrasis Respublikos padalijimas įvyko tada, kai gegužės 3 d. konstitucijos šalininkai ėmėsi stiprių reformų. Jie siekė įvesti Žečpospolitą į Europos valstybių tarpą kaip lygią. Antrojo padalijimo metu Lietuvą ir Lenkiją pasidalino rusai ir prūsai. Iš viso buvo leista laikyti tik 15 000 karių (Lietuvoje – tik 5000). Daugelis vadų ir bajorija su tuo nesutiko. Greitai ši sukilimo banga atėjo ir paplito po visą Lietuvą. Kariuomenė nebuvo išformuota. Varšuvoje įvyko sukilimas, vadovaujamas generolo T.Kosciuškos. Sukilimas prasidėjo Šiauliuose, jam vadovavo Tautos Taryba. Lietuvos kariuomenei vadovavo J.Jasinskis. Daug mūšių įvyko palei rytinę Lietuvos sieną. Buvo išvaduotas Vilnius. Mūšiai vyko ir Lenkijoje. Ten T.Kosciuška kovėsi su Prūsijos kariuomene ir išvadavo Varšuvą bei Krokuvą.

Nors sukilėliams sekėsi neblogai, tačiau jiems nepavyko suorganizuoti stiprios kariuomenės, kuri nugalėtų rusus ir prūsus. Po vieno mūšio buvo sužeistas ir į  nelaisvę pateko T.Kosciuška. Sukilėliams ėmė nesisekti. Greitai buvo likviduotas visas sukilimas. Po to sekė Trečiasis Respublikos padalijimas, kuriame dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija. Lietuva be Užnemunės atiteko Rusijai.

3. J.Brazauskas. Lietuvos istorija (vadov. 8 – 9 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

8. M.Jučas, J.Lukšaitė, V.Merkys. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1988.

12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.

13. Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1917 metų. – Vilnius “Mokslas” 1986.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.