Lietuvos kovos

Nepriklausomybės kovos su bermontininkais 1919 metais

Lietuvos kariuomenei kovojant su Raudonąja Armija, 1919 metų liepos mėnesio 26 d. ties Kuršėnais Lietuvos sieną perėjo jungtinė vokiečių – rusų kariuomenė, vadovaujama Bermoto Avalovo – bermontininkai. Iš pradžių jie nereiškė savo priešiškumo Lietuvai ir skelbėsi kovojantys prieš bolševikus. Bet 1919 metų spalio mėnesį bermontininkai puolė ir užėmė Šiaulius, Linkuvą, Biržus ir Radviliškį. Jie pradėjo plėšti ir siaubti Šiaurės Lietuvą. Nuvijus bolševikus nuo Dauguvos, kovai su bermontininkais buvo atkelta Lietuvos kariuomenė. Tuo metu Judeničiaus kariuomenė, bermontininkų sąjungininkė, pralaimėjo prieš estus. Antantė, suprasdama, kad ši kariuomenė liko Pabaltijo šalyse tam, kad jos neišslystų iš Berlyno įtakos, skubėjo išvesti šiuos dalinius. Lietuvos kariuomenė pradėjo vyti bermontininkus. Ties Radviliškiu įvyko didelės kautynės, kurias laimėjo Lietuvos kariuomenė. Ji pradėjo atsiiminėti užimtus miestus. Tuo metu bermontininkus sėkmingai puolė latviai. Galutinai sutriuškinti bermontininkų nepavyko, nes įsikišo generolo A. Niselio vadovaujama misija, kuri pareikalavo sustabdyti kautynes ir leisti bermontininkams ramiai pasitraukti į Vokietiją. Lietuvos kariuomenė palydėjo bermontininkus Vokietijos sienos link. 1919 metų gruodžio mėnesio 15 d. paskutiniai šios kariuomenės daliniai paliko Lietuvos teritoriją.