| Mūšio ID |
|
45 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM BOL l Latvija l Daugpilio |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Daugpilio puolimas |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1919 rugpjūčio 30 |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
1919 rugpjūčio 30 |
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Palei Dauguvą |
Lietuvos kariuomenė.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
Raudonoji Armija.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Nenurodytas |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Nepaisant atsitraukimo, toliau buvo vykdomos bendros karinės operacijos. Puolimo kryptis išliko ta pati. Tikslas – užimti Daugpilį.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Rugpjūčio mėn. 24 d. lietuvių kariuomenė pralaužė frontą. Rugpjūčio mėn. 26 d. ji užėmė Zarasus, rugpjūčio 29 d. – Ilūkštą (Alūkštą), rugpjūčio 30 d. – Kalkuonę, ir drauge su latvių kariuomene prasiveržė prie Dauguvos krantų. Buvo bandoma persikelti per Dauguvą, tačiau nepavyko. Lietuvos kariuomenės daliniai įsitvirtino kairiajame Dauguvos krante. Šiaurinę paupio dalį užėmė Latvijos kariuomenė, taigi Raudonoji Armija buvo išvyta iš Lietuvos ir Latvijos teritorijų.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
4. Z.Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai. – V., 1993.
6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply