Lietuvos kovos

Mūšyje dalyvavo Kėdainių savanorių apsaugos būrys ir Panevėžio savanorių apsaugos būrys. Vėliau lietuviams į pagalbą atėjo vokiečių kariuomenės batalionas su kulkosvaidžiais ir artilerija.

Pskovo šaulių divizijos antrasis pulkas.

Kovos su bolševikais truko 1918 – 1919 metais. Vos pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, bolševikai pradėjo telkti kariuomenę Baltijos kraštams užimti. Sudarė ir sovietinę vyriausybę Lietuvai valdyti. Priėję prie Lietuvos sienų, jie įsiveržė į Lietuvos teritoriją ir neužilgo užėmė 2/3 Lietuvos teritorijos. Lietuviams tuo tarpu buvo sunku gintis ir kovoti, nes jie tuo metu turėjo tik 3 tūkstančius neapmokytų savanorių. Užėmę Vilnių, bolševikai siekė supamuoju manevru iš šiaurės ir iš pietų paimti Kauną, nes juos neramino tai, kad Kaune Lietuvos vyriausybė vykdo valstybės atstatymą ir organizuoja kariuomenę. Su šia karine operacija siejasi kautynės prie Kėdainių, Jiezno ir Alytaus. 1919 metais vasario 7 dieną bolševikai puolė Kėdainius.

Lietuviai atmušė bolševikų ataką ir su į pagalbą atvykusiais vokiečiais puolė priešą bei užėmė Šėtos miestelį. Šių kautynių metu žuvo savanoris Povilas Lukšys – pirmasis kareivis, Nepriklausomybės kovose žuvęs už Tėvynės laisvę.

6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

14. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.