| Mūšio ID |
|
44 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM BOL l Latvija l Dauguva |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Mūšiai prie Dauguvos |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1919 liepos |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
|
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Ilūkšta (Alūkšta) |
Panevėžio batalionas.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Nenurodytas |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
Raudonoji Armija.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Nenurodytas |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Palaikant ryšius su Latvijos kariuomene, buvo nuspręsta, kad latvių partizanai savo veiksmus derins su Lietuvos kariuomenės kairiajame sparne veikiančiu Panevėžio batalionu. Didelė operacija buvo organizuojama liepos mėn. 6 – 16 dienomis. Lietuviai turėjo užimti Bebrenę, Dvietę ir įsitvirtinti prie Dauguvos krantų.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Liepos mėn. 9 d. latvių partizanai užėmė Dvietę, o lietuviai – Ilūkštą (Alūkštą). Raudonarmiečiai gavo pastiprinimą – latvių šaulių ypatingos paskirties pulką, vadovaujamą lietuvio Pečkurio, ir perėjo į kontrpuolimą. Lietuviai ir latviai turėjo atsitraukti, kadangi nesusidarė ištisinis Baltijos šalių frontas. Lietuvos kariuomenė niekaip negalėjo susisiekti su reguliariąja Latvijos kariuomene.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
4. Z.Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai. – V., 1993.
6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply