Lietuvos kovos

Lietuvos kariuomenė.

Raudonoji Armija.

Baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui, Lietuvai ir Latvijai  susidarė sąlygos kurti savo valstybingumą. Tuo metu susikūrė Latvijos ir Lietuvos valstybės, kurioms grėsmę kėlė iš Rytų ateinanti Raudonoji Armija, slenkanti įkandin besitraukiančios į Vakarus vokiečių kariuomenės. Ypač bloga padėtis buvo Latvijoje; jos vyriausybė kontroliavo pietvakarinę krašto dalį prie žemaičių. 1919 m. abi valstybės pradėjo kovoti prieš raudonarmiečius. Iš pradžių jos kovojo  atskirai, o po 1919 m. kovo mėn. 1 d. sutarties Lietuva ir Latvija pradėjo bendrą pasipriešinimą prieš Raudonąją Armiją. 1919 m. birželio mėn. pradžioje Lietuvos kariuomenė įžengė į Latvijos teritoriją. Tuo metu, birželio mėn. 5 d., latvių ir estų daliniai užėmė Krustpilį. Traukdami į pietus, jie siekė susijungti su Lietuvos kariuomene, žygiuojančia Daugpilio kryptimi. Tokiu būdu norėta apsupti Raudonąją Armiją Vidžemės katile.

Deja, tai jiems nepavyko, nes latvių ir estų daliniai kovėsi prie Ciesių ir neįstengė veržtis Daugpilio kryptimi. Lietuvos kariuomenė užėmė Aknystos – Eglainės liniją, bet nesugebėjo susijungti su reguliariaisiais Latvijos kariuomenės daliniais, tačiau palaikė ryšius ir bendradarbiavo su vietiniais latvių partizanais.

4. Z.Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai. – V., 1993.

6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.

15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.