Puolimas link Vilniaus
| Mūšio ID | 73 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM BOL l Lietuva l Vilniaus | |
| Mūšio pavadinimas | Puolimas Vilniaus kryptimi | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1919 balandžio 8 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | 1919 balandžio 8 | |
| Mūšio vieta |
Pirma kryptis Daugai – Valkininkai – Vilnius. Antra kryptis Žąsliai – Vievis – Vilnius |
| Lietuvos kariuomenė |
Pietinę vorą sudarė pirmasis pėstininkų pulkas, sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa, raitųjų žvalgų būrys, artilerijos būrys ir 2 lengvos patrankos. Šiaurinę vorą sudarė antrojo pėstininkų pulko pirmasis batalionas, Vilniaus batalionas ir viena lengvosios artilerijos baterija.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
Pietinei vorai vadovavo kar. K.Ladiga, šiaurinės voros vadas nenurodytas |
|
| Lietuvos kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Priešų kariuomenė |
Nenurodyti Raudonosios armijos daliniai.
| Priešų kariuomenės vadas | Nenurodytas | |
| Priešų kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Po sėkmingų operacijų Žemaitijoje buvo toliau kovojama su bolševikais. Buvo bandoma pulti Vilniaus kryptimi su tikslu patikrinti priešo atsparumą ir, jei pasisektų, užimti Vilnių. Buvo sudarytos dvi voros – pietinė, kuri turėjo pulti Daugų – Valkininkų – Vilniaus kryptimi, ir šiaurinė, kuri puolė Žąslių – Vievio – Vilniaus kryptimi.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Pietinė vora užėmė Daugus ir atsitraukė į Alytų. Šiaurinė vora užėmė Žąslius, bet bolševikai jos puolimą sustabdė.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
14. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply