| Mūšio ID |
|
74 |
|
|
|
| Temos kodas, mūšio zona, vardas |
|
LM BOL l Lietuva l Ukmergės |
|
|
|
| Mūšio pavadinimas |
|
Ukmergės paėmimas |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data |
|
1919 balandžio 3 |
|
|
|
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data |
|
1919 gegužės 3 |
|
|
|
| Mūšio vieta |
|
Ukmergė |
Panevėžio batalionas ir saksų savanorių daliniai.
| Lietuvos kariuomenės vadas |
|
Lietuvių ir saksų vadovybė buvo bendra |
|
|
|
| Lietuvos kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
Nenurodyti Raudonosios armijos daliniai.
| Priešų kariuomenės vadas |
|
Nenurodytas |
|
|
|
| Priešų kariuomenės dydis |
|
Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
|
|
Vykstant šiems kariniams veiksmams, lenkų kariuomenė, gavusi užsienio valstybių paramą, suformavo didelę kariuomenę ir puolė bolševikus. Greitai ji užėmė Vilnių. Taigi su šiuo faktu turėjo pasikeisti Lietuvos kariuomenės taktika. Dabar savo pagrindines jėgas ji turėjo nukreipti šiaurės rytų kryptimi. Taip balandžio 27 dieną Panevėžio batalionas užėmė Pagirius ir puolė Ukmergę.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
|
|
Lietuviai paėmė Ukmergę, priėjo Šventosios upę ir užėmė Širvintas bei Giedraičius. Po šių karinių veiksmų greitai sekė sėkmingos Kurklių – Panevėžio ir Kupiškio – Utenos operacijos.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
|
|
6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
14. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991.
Leave a Reply