Klaipėdos sukilimas
| Mūšio ID | 54 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM SKL l Žemaitija l Klaipėdos | |
| Mūšio pavadinimas | Klaipėdos sukilimas | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1923 sausio 15 | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | 1923 sausio 15 | |
| Mūšio vieta | Klaipėda |
| Lietuvos kariuomenė |
Klaipėdos krašto sukilėliai, kuriuos parėmė Lietuvos vyriausybė ir atsiuntė Lietuvos kariuomenės dalį. Ši kariuomenė buvo gabenama Mažeikių – Priekulės – Skuodo – Kretingos geležinkeliu. Latvijos policija pastebėjo, kad per Priekulę, kuri tuo metu priklausė Latvijai, sausio 9 – 10 d. naktį praėjo karinis ešelonas (35 prekiniai vagonai, 2 platformos su lengvaisiais automobiliais), kuriame buvo 200 pėstininkų ir raitelių. Iš 10 d. į 11 d. - dar 5 kariniai vagonai, prijungti prie keleivinio traukinio, o iš 11 d. į 12 d. - garvežys su 2 vagonais, gabenusiais kariuomenės štabą. Sausio 18 d. - dar vienas ešelonas (21 uždaras vagonas, 8 platformos, ant jų 4 patrankos ir vežimai su pašaru).
| Lietuvos kariuomenės vadas |
Klaipėdos sukilimo organizatoriai ir vadai Jonas Budrys ir Erdmonas Simonaitis [14; 43] |
|
| Lietuvos kariuomenės dydis | Tikslus dydis nenurodytas |
| Priešų kariuomenė |
Klaipėdos įgulą sudarė prancūzų kariniai daliniai.
| Priešų kariuomenės vadas | Vadas nenurodytas | |
| Priešų kariuomenės dydis | Tikslus dydis nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Po pirmojo pasaulinio karo atsikūrusi Lietuvos valstybė stengėsi prisijungti Klaipėdos kraštą. Tačiau Antantės valstybės, jį atskyrusios nuo Vokietijos, sau pasiliko administravimo teisę. Įsigaliojus Versalio sutarčiai (1920 m. sausio mėn. 10 d.), Klaipėdos kraštas buvo paskelbtas freištatu, „Laisvąja valstybe“, kurią administravo Prancūzija. 1923 m. sausio 8 – 9 d. tarptautinė Prancūzijos padėtis buvo nepalanki, nes ji tuo metu įvedė savo kariuomenę į Ruro sritį, tad tuo pasinaudojusi Lietuvos vyriausybė suorganizavo ir karine jėga parėmė Klaipėdos krašto vietinių gyventojų sukilimą.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Lietuva jėga užėmė Klaipėdos kraštą, tuo labai papiktindama Antantės valstybes. Tai labai nepatiko Lenkijai. Kilo pavojus, kad Lenkija su Antantės leidimu gali pulti Užnemunę ir Klaipėdos kraštą. Tuo metu Lietuvą labai palaikė SSRS, kuri sukoncentravo savo karines pajėgas Vitebsko – Smolensko rajone ir Latvija, kuri suteikė Lietuvai diplomatinę paramą tarptautiniu mastu. Latvija tarpininkavo derybose tarp Lietuvos ir Antantės. Po ilgų derybų 1923 m. pabaigoje Klaipėdos kraštas buvo pripažintas Lietuvai. Sukilimo metu žuvo 20 sukilėlių – savanorių, 2 prancūzai ir 1 policininkas. [14; 43]
| Mūšio informacijos šaltiniai |
4. Z.Butkus. Lietuvos ir Latvijos santykiai. – V., 1993.
14. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
18. P.Žostautaitė. Klaipėdos kraštas 1923 – 1939. – Vilnius “Mokslas” 1998.
Leave a Reply