Lietuvos kovos

Nepriklausomybės kovos su lenkais 1919-1920 metais

Po Pirmojo Pasaulinio karo buvo atkurta Lietuvos valstybė, tačiau Lenkija nenorėjo su tuo taikytis. Į Lietuvą buvo žiūrima kaip į provinciją, kuriai galima suteikti tik tam tikrą savarankiškumą Lenkijos valstybėje. Lenkija nepripažino Lietuvos valstybingumo, o stengėsi primesti jai uniją. Šią savo poziciją aiškiai parodė visa eile karinių veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos valstybę. Taip pat ji stengėsi vykdyti destruktyvią politiką Lietuvos viduje, kurią įrodo P.O.W. veikla. Lietuvai bandant susitarti, Lenkija laikėsi priešiškos pozicijos. Apsimesdami, kad kariauja su bolševikais, lenkai trukdė ir Lietuvos kariuomenei, o į protestus atsakydavo ultimatumais. Pagaliau 1920 metų spalio 7 d. buvo pasirašyta Suvalkų sutartis, kuri nustatė demarkacinę liniją Suvalkų krašte, bet Gardino apskritį ligi Merkinės, Varėnos ir Bastūnų paliko lenkams. Taip pat buvo sutarta sustabdyti kovas tarp lenkų ir lietuvių, pasikeisti belaisviais. Lenkai įsipareigojo Varėnos stotyje praleisti lietuvių traukinius į Vilnių, bet be kariuomenės ir be karo medžiagos transportų. Tačiau jau Suvalkų derybų metu lenkų karinės pajėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų. Lenkų vyriausybė apsimetė nieko apie tai nežinanti. Spalio mėnesį 8 d. generolo Želigovskio vadovaujamos karinės pajėgos puolė Vilnių iš Lydos pusės. Spalio mėnesį 9 d. lenkai užėmė Vilnių, nes lietuviai tam nebuvo pasiruošę. Lenkijos vyriausybė aiškino, kad tai – “sukilimas”.

Užėmę Vilnių, lenkai nesustojo, bet veržėsi gilyn į Lietuvą. Jie net buvo prasilaužę prie Ukmergės. Lietuva buvo stipriai pasipiktinusi šia lenkų agresija ir skubėjo reorganizuoti savo kariuomenę. Lietuvos kariuomenė atrėmė lenkų puolimą Širvintų mūšyje. Po šio laimėjimo sekė pergalė prie Giedraičių.

Po šių įvykų Lietuvos kariuomenė buvo bežygiuojanti į Vilnių, tačiau Tautų Sąjunga pasiūlė sustabdyti kovas ir nustatė tarp kariuomenių neutralinę liniją. Lietuva priėmė šį pasiūlymą, bet tai nedavė jokios naudos, nes abi pusės laikėsi savo pozicijų ir nenorėjo nusileisti.