Želigovskio aneksija
| Mūšio ID | 51 | |
| Temos kodas, mūšio zona, vardas | LM LEN l Viniaus_K l Želigovskis | |
| Mūšio pavadinimas | Želigovskio aneksija | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pradžios data | 1920 spalio | |
| Mūšio (karinių veiksmų) pabaigos data | ||
| Mūšio vieta | Vilniaus kraštas |
| Lietuvos kariuomenė |
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgula.
| Lietuvos kariuomenės vadas | Nenurodytas | |
| Lietuvos kariuomenės dydis | Trys batalionai |
| Priešų kariuomenė |
Lenkijos kariuomenės dalis, kuri apsimetė maištininkų kariuomene.
| Priešų kariuomenės vadas | Generolas L.Želigovskis | |
| Priešų kariuomenės dydis | Nenurodytas |
| Istorinis kontekstas ir priežastys |
Jau Suvalkų derybų metu lenkų karinės pajėgos, nepaisydamos paliaubų, veržėsi Vilniaus link, tarytum ten būtų buvę rusų bolševikų. Lenkų vyriausybė apsimetė nieko apie tai nežinanti. Spalio mėn. 8 d. generolo L.Želigovskio vadovaujamos karinės pajėgos puolė Vilnių iš Lydos pusės.
| Mūšio reikšmė ir pasekmės |
Spalio mėn. 9 d. lenkai užėmė Vilnių, nes lietuviai tam nebuvo pasiruošę. Lenkijos vyriausybė aiškino, kad tai – “sukilimas”, tai yra Lenkijos kariuomenėje atsirado “maištininkas” L.Želigovskis, kuris su lietuviais ėjo “vaduoti” Vilniaus. Iš tikrųjų šioje kariuomenėje buvo nemažai lietuvių ir gudų iš Vilniaus krašto, ir lenkai stengėsi šiai akcijai suteikti maišto ar sukilimo atspalvį. Vilniuje buvo sudaryta tarsi nuo Lenkijos nepriklausoma vyriausybė, tačiau ji vykdė tik Lenkijos nurodymus.
| Mūšio informacijos šaltiniai |
6. A. Gumuliauskas. Lietuvos istorija (vadov. 10 kl.). – Kaunas “Šviesa” 1995.
12. A.Šapoka. Lietuvos istorija. – Vilnius “Mokslas” 1989.
14. Lietuvių enciklopedija. – V., 1991.
15. Mokyklinis Lietuvos istorijos atlasas V – X kl. – V., 1993.
Leave a Reply